- virkinti
- vìrkinti (-yti K; N), -ina, -ino SchL146, K, Jn, K.Būg, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, Vkš, Plv; N, KBII190, KlvD112 žr. virkyti: Ans vìrkina mergą J. Kam tu ją vìrkini? Al. Muni graudžiai vìrkino Rt. Apvynėli puronėli, apvynėli žaliusis, tave katile virino, mane jauną vìrkino JV693. Ar kęsi našlužę dūsaujančią, jos mažus vaikelius virkinančius LTR(Srj). | prk.: Ir dabar ne vienas mato, kaip dėl pasileidimo kaulus krato. Dar to negana: ano piktybę amžina virkins tamsybė S.Dauk. | refl.: Balose ir versmėse žmonos su kūdikiais virkinos S.Dauk.
Dictionary of the Lithuanian Language.